APIE MUS

Sako, kad viskas pasaulyje yra susiję, ir mūsų sprendimai bei patyrimai, išgyventi prieš daugelį metų, fizinį kūną kartais įgauna po ilgo laiko. Mano uošvienė Danutė, kuri šiuo metu jau mėgaujasi užtarnautomis atostogomis (bet yra itin aktyvi senjorė), dirbo Lietuvos Žemės ūkio akademijoje, dėstė agronomiją, buvo tos srities mokslų daktarė. Atsitiktinai JAV susipažinusi su daigų auginimo eksperte Loreta Vainius, susidomėjo saulėgrąžų ūglių ir kviečių želmenų temomis, parašė keletą mokslinių publikacijų. Saulėgrąžų ūglių idėją parsivežė namo, o parsivežusi – pradėjo ir savo reikmėms auginti. Uošviai – veiklūs žmonės, todėl šalia dėstymo užsiimdavo ir įvairia „užklasine“ veikla, tarp kurių buvo ir periodinės kelionės į JAV padirbėti. Taip dar studentaudama valstijas atrado ir mano žmona Indrė ir pas tą pačią Loretą pažino saulėgrąžų daigus ir kviečių želmenis.

Studijų laikais su Indre jau draugavome, tad į valstijas važiuodavome kartu. Indrė dirbdavo su daigais pas Loretą, aš užsiimdavau labiau vyriškais (prašau nepradėti čia diskusijos apie lygias galimybes 😀 ) darbais – aplinkos tvarkymu ir smulkiais statybiniais darbais. 2010 m. nusipirkome prancūzų buldogą Dankaną, susituokėme ir iki šiol gyvename ilgai ir laimingai 😀

Kaip jau supratote, daigai mano gyvenime atsirado žmonos ir jos šeimos dėka. Kai Indrė pradėjo lauktis mūsų pirmojo vaiko – Sniegės – mintis, kad išėjus į gimdymo atostogas reikės „ilsėtis“, jai nebuvo labai miela. Indrė – be proto aktyvi moteris, ir jeigu ją „pagauna“ kokia mintis, tai įgyvendinta privalo būti iškart. Jai atostogos ne taip stipriai rūpėjo – kitaip nei noras kažko griebtis ir nebūti „vyro išlaikymo moterimi“ 😀 Negaliu pykti dėl įžeistos vyriškos savimeilės, nes tai ir buvo ta sėkla, iš kurios per visus tuos metus išaugo „žali žali“. Gulėjo Indrė vieną naktį lovoje, glostė pilvą su Sniege viduje ir suko galvą, ką čia nuveikus. Trenkė tada „žaibas“, atsisėdo ji lovoje ir mintyse sušuko – „daigai!“.  Ir prasidėjo…

Jos atsisveikinimas su buvusios darbovietės kolektyvu išeinant nėštumo ir atostogų buvo saulėgrąžų ūglių auginimo edukacija/degustacija. Kadangi bendradarbiams tai labai patiko, saulėgrąžos pradėjo augti vis labiau ir labiau – tiek, kad užtektų ir kitiems. Bet 2011-ais metais gimus Sniegei (o ji į šį pasaulį pasibeldė 1,5 mėnesio anksčiau), viskas trumpam buvo padėta į šoną.

Sniegei kiek paaugus, Indrė vėl grįžo prie saulėgrąžų. Kadangi jos yra toookiooos skanios, o mano žmona tikrai mokėjo tinkamai jas užauginti, produkto paklausa po truputį organiškai augo. Taip namai pamažu tapo šiltnamiu, visi kampai, kur tik kažkiek krenta lauko šviesa, buvo nukloti galvas į viršų besistiebiančiais augalais. Indrei pradėjus lauktis mūsų antrojo vaiko – Aisčio, aš žmoną pradėjau matyti vis rečiau ir rečiau. Kaltas čia buvo mūsų nesutampantis grafikas: aš keldavausi anksti, kai ji dar miegodavo, kad 7-ą būčiau darbe, o vakarais su Sniege eidavau miegoti apie 21 val., kai jai tai būdavo pats darbo įkarštis su saulėgrąžomis. Natūralu, kad tarp mūsų po truputį pradėjo augti įtampa. Man nepatiko nei šiltnamis namuose, nei nesutampantis grafikas. O dar faktas, kad besilaukianti Indrė daug dirbo fiziškai, taškų čia tikrai nepridėjo.

Atėjo laikas sprendimams. Tuo metu dirbau su įvairiais inovaciniais ir tyrimų projektais, finansuojamais iš ES lėšų (neintensyviai, bet su jais dirbu iki šiol) – kurdavau sistemas, produktus, koncepcijas, o saulėgrąžų daigai jau turėjo pagrindinį įrodymą, kurio vis ieškodavau darbe kurdamas naujus produktus – poreikį, už kurį vartotojas nori ir gali mokėti. Netrukus šiltnamis iš namų išsikraustė į specialiai daigams skirtas patalpas, kurias paruošiau ir įrengiau pats. Ačiū plačioms techninėms žinioms ir „tiesioms“ rankoms – nedidelį daigų „cechiuką“ pavyko įsirengti nedideliais kaštais.

Kaip prekinis ženklas ,,žali žali‘‘ gimė 2014-ais metais. Kadangi  su žmona jau buvome nusprendę, jog pabandysime idėją vystyti, į svečius pasikvietėme artimiausius draugus, pristatėme idėjas, išragavome ir pasidarėme prekinio ženklo kūrimo vakarėlį – dirbtuves. Vakaras baigėsi ilgu variantų sąrašu, koks žodis ar žodžių junginys galėtų tapti mūsų veiklos atspindžiu. Aplinkybės sukrito taip, kad  gero mūsų draugo sesuo buvo rinkodaros guru, tad su jos įžvalgomis ir patarimais išgryninome pavadinimą „žali žali“. Sukurtą ,,žali žali‘‘ logotipą užregistravome kaip prekinį ženklą, ir nuo to laiko jis tapo mūsų veidu. Tais pačiais metais žmonos vardu įregistravome ir ūkį – supratome, kad laikas hobį paversti oficialia veikla.

2015-aisiais mūsų šeima vėl ūgtelėjo- gimė sūnus Aistis, tačiau šį kartą niekas nesustojo. Nusprendėme, kad tėvystės atostogų eisiu aš. Tai šeimai garantavo bazines pajamas, nereikėjo rūpintis, už ką pasidėti maisto ant stalo, tad abu, kiek tai įmanoma su dviem mažamečiais vaikais, panirome į „žali žali“ auginimą. Atsirado pagalbininkų, pamažu plėtėsi asortimentas.

2016-ais metais įkūrėme skėtinę įmonę UAB „Žali žali“, kuri jungtinės veiklos pagrindu tapo vieninteliu ūkio produkcijos distributoriumi. Metai iš metų po truputį augome, darbuotojų skaičius didėjo, bet kartu augo ir mudviejų su žmona tarpusavio įtampa. Šeimoje kartu „daryti verslą“ romantikos mažai, jei visai atvirai – tai labai sunku! Darbas visada ateidavo į namus, o kartu ir į miegamąjį. Ne kažką. Praktiškai visi šeimos kivirčai tuo metu kildavo būtent dėl darbinių reikalų, kai mūsų požiūris į dalykus nesutapdavo.

Tad 2019-ais Indrė priėmė jai labai svarbų sprendimą – pasitraukti iš aktyvaus dalyvavimo „žali žali“ ir palikti viską man. Priežastys gan paprastos – vadovauti žmonėms, augančiam verslui  – tikrai ne kiekvienam. Indrė pavargo nuo to, kad dabar jos nuolatinis darbas buvo ne su augalais, o su žmonėmis. Tad pasitraukusi iš tiesioginio dalyvavimo ,,žali žali‘‘ vystymo procesuose, ji savo laiką paskyrė edukacijoms vaikams kaip ,,Daiga Padaiga‘‘ – ėmė mokyti vaikučius darželiuose, mokyklose, kaip patiems patiems sodinti ir prižiūrėti saulėgrąžų daigelius.

2020-ais Indrė pradėjo lauktis mūsų trečiojo vaiko – Ugniaus – tad savo sprendimu pasitraukti iš aktyvios ,,žali žali‘‘ veiklos buvo dar labiau patenkinta. Tai buvo pirmasis nėštumas, kurio metu ji jau galėjo skirti gerokai daugiau laiko sau, vaikams ir ateinančiai gyvybei, o ne verslui.

KONTAKTAI

UAB „Žali žali“

Į.k.: 304240857

PVM k.: LT100010843517 Adresas: Gėlių g. 50, Ringaudų k., Kauno r., LT-53331

https://www.zalizali.lt

El.p.“ info@zalizali.lt

A.s.: LT14 3500 0100 0224 8629

Bankas: Paysera LT

Banko kodas: 35000